3200 metų senumo auksinis „torque“ buvo rastas metalo paieškų mėgėjo ir dabar vykdoma kampanija, kad jis nepatektų į privačias rankas.
2024 m. liepos mėnesį metalo detektorių mėgėjas Robertas Wardas aptiko neįprastą objektą, kai tikrino žemės sklypą netoli Market Harborough miestelio Leičesteršyro grafystėje. Po žeme, tarp šaknų, jis rado storą auksinį žiedą, kurio amžius pasirodė esąs išskirtinis: tai buvo torque – apie 1200 metus prieš Kristų datuojamas papuošalas, taigi maždaug 3200 metų senumo.
Wardas apie radinį pranešė Portable Antiquities Scheme – programai, kurią valdo Britų muziejus ir kuri registruoja privačių asmenų archeologinius radinius, kaip numato Jungtinės Karalystės teisė. Atlikus pirminį tyrimą, ekspertai patvirtino tiek datavimą, tiek išskirtinį šio objekto pobūdį: jis išlikęs neįprastai geros būklės, kaip tokių laikų dirbiniui.
Torque – žodis kilęs iš lotyniško torquis, nuo torquere, „sukti“ – buvo pagamintas susukant auksines strypeles. Ši technika buvo svarbi ne tik dėl estetikos: ji suteikė papuošalui ir konstrukcinį tvirtumą. Specialistų teigimu, iš pradžių jis galėjo būti dėvimas kaip juosmens papuošalas, o laikui bėgant perdarytas į kaklo vėrinį. Tokios brangenybės buvo siejamos su aukšto rango asmenimis ir tapdavo matomu valdžios bei statuso ženklu bronzos amžiaus bendruomenėse.
Oficialus įvertinimas nustatė 150 000 svarų sterlingų, tai yra apie 175 000 eurų, vertę. Ši suma dabar ir nulems radinio likimą – jei per nustatytą terminą nepavyks jos surinkti, papuošalas gali palikti regioną.
Kampanija, siekiant išsaugoti radinį vietoje
Artėjant galutiniam terminui – kovo 20-ajai – Leicestershire Archaeological and Historical Society inicijavo lėšų rinkimo kampaniją, kad torque liktų grafystėje. Tikslas – įtraukti radinį į Harborough Museum kolekciją, kad jis būtų viešai eksponuojamas kaip vietos paveldo dalis.
Iki šiol surinkta apie 127 000 svarų, padedant tokioms organizacijoms kaip Art Fund ir Arts Council England, taip pat vietos bendruomenių aukoms. Grafystės taryba pareiškė ketinanti padovanoti radinį muziejui, jei pirkimo operacija bus sėkmingai užbaigta, taip sustiprinant ryšį su teritorija, kurioje jis buvo rastas.
Archeologų draugija pabrėžė šio atradimo reikšmę. „Tokie radiniai yra ypač reti ir yra regiono istorijos dalis“, – teigiama jų pareiškimuose, kartu įspėjant, kad objektas gali atsidurti privačiose rankose, jei nepavyks pasiekti nustatytos sumos.
Teisinis pagrindas ir mokslinė ateitis
Procedūrą reglamentuoja 1996 m. Treasure Act, pagal kurį per keturiolika dienų būtina pranešti apie bet kokį objektą, galintį būti pripažintu „lobiu“. Oficialiai pripažinus tokį statusą, pirmumo teisę įsigyti radinį turi valstybiniai muziejai. Nepriklausomas komitetas nustato rinkos vertę, atsižvelgdamas į retumą, išsilaikymo būklę ir istorinį kontekstą. Jei muziejus patvirtina pirkimą, finansinė kompensacija padalijama radinio atradėjui ir žemės sklypo savininkui.
Jei per nustatytą terminą lėšų surinkti nepavyks, Britų muziejus galės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti torque. Jei to nepadarys, papuošalas galėtų patekti į laisvą rinką.
Tuo pat metu Lesterio universiteto tyrėjai nagrinės torque projekte „A New History of Bronze“, kuriuo siekiama giliau suprasti to laikotarpio metalurgijos technikas ir socialinę bendruomenių struktūrą centrinėje Anglijos dalyje. Leičesteršyro regionas ir anksčiau yra pateikęs svarbių radinių: kapinynų sampilus, ritualinius lobius, gyvenviečių pėdsakus, rodančius sudėtingų visuomenių egzistavimą ir jų ryšius su kitomis Britų salų ir žemyninės Europos teritorijomis.
