Maišyti medų su pjuvenomis: kodėl tai daroma ir kokia nauda

Maišyti medų su pjuvenomis: kodėl tai daroma ir kokia nauda

Mišinys iš šių dviejų elementų gali būti labai naudingas. Namų priemonių ir rankdarbių pasaulyje egzistuoja deriniai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo keisti. Vienas iš jų – medaus ir pjuvenų mišinys. Nors kai kam tai gali pasirodyti kaip lipni atlieka, iš tiesų ši sąjunga turi labai konkrečią paskirtį skirtingose srityse.

Pagrindinė šio mišinio naudojimo vieta – medžio dirbtuvės. Istoriškai, dar iki atsirandant cheminiams glaistams ir sintetinėms masėms, staliai ir dailidės naudojo medų kaip natūralų rišiklį, o sujungus jį su pjuvenomis įvyksta tikroji „magija“.

Medaus galima dėti į įvairius naminius mišinius.

Medaus ir pjuvenų mišinys: kodėl verta tai daryti ir kam jis tinka

Sumaišius medų su smulkiomis pjuvenomis, gautomis šlifuojant tą pačią medienos detalę, gaunama pasta, kuria galima užpildyti įtrūkimus ar vinies paliktas skyles.

Vienas didžiausių šio metodo privalumų – spalvos atitikimas. Naudojant tos pačios apdorojamos medienos dulkes, „lopas“ beveik idealiai susilieja su paviršiumi. Be to, medaus tirštumas leidžia masei būti pakankamai plastiškai, kad ji prasiskverbtų į gilesnes įtrūkas.

Už dirbtuvių ribų, stovyklaujant ar ekstremaliomis sąlygomis, medaus ir pjuvenų mišinys gali tapti svarbia ugnies įžiebimo priemone. Pjuvenos yra labai degios, tačiau vienos jos sudega per greitai, kad būtų tikrai veiksmingos.

Čia ir atsiskleidžia didžiausia medaus nauda: didelis cukraus kiekis veikia kaip lėtai degantis kuras, kuris padeda įžiebti malkas ar storesnius rąstus net sudėtingomis, drėgnomis ar vėjuotomis oro sąlygomis. Toks mišinys taip pat gali būti naudingas užkuriant grilį.

Nors šis derinys labai įdomus ir praktiškas, svarbu prisiminti, kad naudojant jį baldams būtina vėliau paviršių užsandarinti (pvz., laku). Tai padeda išvengti vabzdžių priviliojimo ir apsaugo medų nuo suminkštėjimo dėl drėgmės.

Kaip paruošti mišinį, kad gautumėte norimą naudą

Į švarų indą įberkite nedidelį kiekį smulkių pjuvenų.

Po truputį, lašas po lašo, pilkite medų ir maišykite maža mentele ar pagaliuku.

Siekiama tokios konsistencijos, kad masė primintų tvirtą glaistą: ji neturi varvėti, bet turi būti lengvai formuojama ir spaudžiama į plyšius.

Tepimas: įspauskite mišinį į įtrūkimą ar skylutę, palikdami nedidelį perteklių paviršiuje. Leiskite džiūti apie 24 valandas.

Profesionalus patarimas: išdžiūvus nušlifuokite perteklių ir užtepkite lako arba kito sandariklio sluoksnį. Tai labai svarbu, kad drėgmė nesuminkštintų medaus ir kad jo nepritrauktų skruzdėlės ar kiti vabzdžiai.

Į viršų