Pabandyk prisiminti paskutinį kartą, kai socialiniuose tinkluose pamatęs skambią antraštę ją iškart patikei ir pasidalijai. Tik vėliau paaiškėjo, kad informacija buvo iškreipta arba klaidinanti. Būtent čia turėjo įsijungti kritinis mąstymas.
Kritinis mąstymas – ne tik akademinis terminas. Tai kasdienis įgūdis, nuo kurio priklauso, kaip renkamės naujienas, balsuojame, leidžiame pinigus ar sprendžiame konfliktus šeimoje. Kuo daugiau informacijos mus pasiekia, tuo brangesnis tampa gebėjimas ją atsirinkti.
Kas yra kritinis mąstymas paprastais žodžiais
Kritinis mąstymas – tai gebėjimas sąmoningai, nuosekliai ir pagrįstai vertinti informaciją, argumentus ir savo pačių nuomonę.
Tai nereiškia „viskuo abejoti“ ar būti amžinu skeptiku. Tai reiškia:
- stabtelėti prieš darant išvadą,
- tikrinti šaltinius,
- ieškoti argumentų už ir prieš,
- atskirti faktus nuo nuomonių ir emocijų.
Žmogus, turintis išlavintą kritinį mąstymą, gali pasakyti ne tik „ką galvoja“, bet ir „kodėl taip galvoja“ – ir parodyti, kuo remiasi.
Kaip veikia kritinis mąstymas ir kas jį silpnina
Kritinis mąstymas remiasi keliais vidiniais „procesais“, kurie dažnai veikia kartu.
Pirmiausia, tai dėmesio valdymas. Turime atsispirti norui iškart priimti maloniai skambančią informaciją. Pavyzdžiui, reklama žada „greitus rezultatus be pastangų“. Kritinis mąstymas įjungia klausimą: „Ar tai skamba per gerai, kad būtų tiesa?“
Antra, tai loginis ryšių matymas. Gebėjimas pastebėti, ar išvada tikrai seka iš pateiktų argumentų. Jei kas nors sako: „Mano pažįstamas taip išsigydė, vadinasi, tai veikia visiems“, – kritiškai mąstantis žmogus suvokia, kad vienas atvejis nėra įrodymas visiems.
Trečia, tai savirefleksija – gebėjimas abejoti ne tik kitais, bet ir savimi. Mūsų įsitikinimai, politinės pažiūros, vaikystės patirtys dažnai nulemia, ką priimame kaip „akivaizdžią tiesą“. Kritinis mąstymas leidžia pastebėti: „Gal aš taip manau tik todėl, kad man tai patogu?“
Silpnina kritinį mąstymą:
- informacijos perteklius ir nuovargis (kai pavargstame, renkamės paprasčiausią paaiškinimą),
- skubėjimas (trūksta laiko patikrinti),
- stiprios emocijos (pyktis, baimė, euforija),
- grupės spaudimas („visi taip sako, vadinasi, tiesa“).
Praktiniai žingsniai: kaip lavinti kritinį mąstymą kasdien
Kritinis mąstymas – įgūdis, kurį galima treniruoti kaip raumenį. Tam nereikia sudėtingų metodikų, svarbiausia – sąmoningumas ir nuoseklumas.
Pirmas žingsnis – sustabdyti automatinę reakciją. Pamatęs naujieną ar išgirdęs nuomonę, bent akimirkai sustok ir paklausk savęs: „Iš kur aš tai žinau?“
Antras žingsnis – tikrinti šaltinį. Ar tai patikima institucija, sritis, kurioje šis žmogus ar organizacija turi kompetencijos? Ar yra aiškiai nurodyta, iš ko paimti duomenys? Jei viskas remiasi „vienas žmogus sakė“, verta suabejoti.
Trečias žingsnis – ieškoti alternatyvių paaiškinimų. Jei kažkas teigia, kad vienas veiksnys paaiškina viską („dėl to kalta tik valdžia / tik jaunimas / tik technologijos“), pabandyk sugalvoti bent dar dvi galimas priežastis.
Ketvirtas žingsnis – atskirti faktą nuo interpretacijos. Pavyzdžiui, sakinys „šiemet kainos išaugo“ yra teiginys, kurį galima patikrinti skaičiais. O „šiemet viskas katastrofiškai brangu“ jau yra vertinimas, priklausantis nuo žmogaus jausenos ir konteksto.
Penktas žingsnis – diskutuoti, o ne ginčytis. Kritinis mąstymas ypač auga tada, kai rimtai išklausome kitą poziciją ir bandome ją suprasti, o ne tik „nugalėti“ pašnekovą.
Jei nori turėti aiškų atspirties tašką, kasdien gali sau užduoti kelis patikrinimo klausimus:
- Ką tiksliai teigiama? Ar galiu tai suformuluoti vienu sakiniu?
- Kokiais faktais ar duomenimis tai pagrįsta?
- Kas tai teigia ir kokį interesą gali turėti?
- Ko aš dar nežinau apie šią temą?
- Ar yra bent vienas rimtas argumentas prieš mano dabartinę nuomonę?
Dažniausios klaidos ir mitai apie kritinį mąstymą
Viena iš dažniausių klaidų – manyti, kad kritinis mąstymas yra tiesiog „viskuo netikėti“. Nuolatinis neigimas nėra kritinis mąstymas, tai tik priešingas kraštutinumas. Kritiškai mąstantis žmogus gali tiek priimti, tiek atmesti teiginį, priklausomai nuo argumentų kokybės.
Kitas mitas – kad kritinis mąstymas „sunaikina pasitikėjimą“ ir daro gyvenimą sudėtingą. Iš tikrųjų jis padeda atsirinkti, kuo verta pasitikėti. Užuot aklai tikėjęs visais ar niekuo, pradedi matyti skirtumą tarp patikimų ir nepatikimų šaltinių.
Dar viena klaida – painioti kritinį mąstymą su „protingu ginčijimusi“. Gebėjimas iškalbingai ginčytis dar nereiškia, kad tavo argumentai geri. Kartais žmonės ginčijasi tik tam, kad laimėtų diskusiją, net jei viduje jaučia, kad klysta.
Dažnai manoma, kad kritinis mąstymas – tik „protingų“ ar „aukštą išsilavinimą turinčių“ žmonių privilegija. Tačiau kasdienius kritinius sprendimus priima ir pensininkė, renkantis vaistus vaistinėje, ir moksleivis, sprendžiantis, ar verta prisijungti prie rizikingo iššūkio socialiniuose tinkluose. Išsilavinimas padeda, bet pats įgūdis yra prieinamas visiems.
Galiausiai, klaidinga galvoti, kad kritinis mąstymas – tai vienkartinis „atsibudimas“. Iš tikrųjų tai nuolatinis procesas. Net ir labai sąmoningi žmonės kartais pasiduoda stereotipams, emocijoms ar klaidinantiems naratyvams. Svarbu ne niekada neklysti, o pastebėjus klaidą – ją ištaisyti.
Skirtingos situacijos: kur kritinis mąstymas ypač svarbus
Kritinis mąstymas reikalingas ne vien skaitant naujienas. Jis keičia daugybę kasdienių sprendimų.
Sprendžiant finansinius klausimus – pavyzdžiui, renkantis paskolą ar investiciją – kritinis mąstymas padeda suprasti, kas slepiasi už skambių pažadų. Klausimai „kokia rizika?“, „kas uždirba daugiausia iš šio pasiūlymo?“ ir „kas nutiks blogiausiu atveju?“ čia tampa būtini.
Sveikatos temose kritinis mąstymas saugo nuo pavojingų „stebuklingų“ gydymo būdų. Čia ypač svarbu atskirti asmenines istorijas nuo moksliškai pagrįstų metodų ir suprasti, kad „padėjo mano kaimynei“ dar nereiškia, jog tai yra saugu ar veiksminga visiems.
Bendraujant su vaikais ar paaugliais kritinis mąstymas padeda ne tik juos „apsaugoti“, bet ir išmokyti patiems atsirinkti informaciją. Vietoj „nežiūrėk ten, ten nesąmonės“ galima kartu nagrinėti, kas daro šaltinį patikimą ir kokie ženklai rodo, kad kažkas gali būti klaidinama.
Darbo aplinkoje kritinis mąstymas leidžia nepasiduoti „taip visada darėme“ argumentui. Jis skatina klausti, ar tikrai dabartinis būdas efektyviausias, ar nereikėtų ieškoti naujų sprendimų. Taip gimsta realūs patobulinimai, o ne vien „popierinės“ iniciatyvos.
Net ir asmeniniuose santykiuose kritinis mąstymas praverčia. Jis padeda atskirti faktus nuo interpretacijų („jis neatrašė, vadinasi, tyčia ignoruoja“) ir pamatyti, kada mūsų reakciją lemia senos nuoskaudos ar baimės, o ne reali situacija.
Esmė: kritinis mąstymas kaip kasdienis įprotis
Kritinis mąstymas nėra sudėtinga teorija, kurią reikia išmokti atmintinai. Tai kasdienis įprotis: sustoti, paklausti „iš kur tai žinau?“, pasitikrinti ir nebūti sau pačiam per daug atlaidžiam.
Kuo dažniau tai darysi net smulkiose situacijose – renkantis, kuo patikėti, ką dalintis, ką pirkti ir kaip reaguoti – tuo natūralesnis taps šis įgūdis. O kartu su juo augs ir vidinis saugumas: žinosi, kad sprendimus priimi ne iš įpročio ar baimės, o remdamasis apgalvotais argumentais.
