Pirmi žingsniai: nuo ko iš tikrųjų prasideda „kaip išmokti anglų kalbą“
Mintis „noriu išmokti anglų kalbą“ dažnai ateina labai konkrečią akimirką: kai žiūri filmą be subtitrų ir nieko nesupranti, kai kelionėje oro uoste nesugebėjai paklausti, kur tavo vartai, arba kai darbo skelbime parašyta „būtina gera anglų kalba“. Tada klausimas „kaip išmokti anglų kalbą“ staiga tampa ne teorinis, o labai praktiškas.
Gera žinia ta, kad šiuolaikiniai įrankiai leidžia mokytis savarankiškai, net jei neturi daug pinigų kursams ar laiko ilgioms pamokoms. Svarbiausia – suprasti, ką konkrečiai turi daryti kiekvieną savaitę, o ne abstrakčiai „mokytis kalbos“.
Ką reiškia „išmokti anglų kalbą“ iš tikrųjų
„Išmokti anglų kalbą“ dažnai skamba kaip kažkoks galutinis tikslas, tarsi vieną dieną atsibusime ir jau mokėsime. Iš tikrųjų tai keturios atskiros, bet susijusios sritys:
- suprasti, ką kiti sako (klausymas)
- suprasti, ką skaitai (skaitymas)
- gebėti pasakyti, ką nori (kalbėjimas)
- gebėti parašyti, ko reikia (rašymas)
Prie to prisideda žodynas ir gramatika – tai tarsi „įrankiai“, kuriuos naudoji šiose keturiose srityse. Todėl „kaip išmokti anglų kalbą“ visada reiškia: kaip nuosekliai lavinti kiekvieną iš šių dalių, o ne tik „kalti žodžius“.
Svarbu ir tai, kad „mokėti“ visiems reiškia skirtingai. Vienam užtenka suprasti dainų tekstus ir susikalbėti kelionėje, kitam reikia rašyti darbo laiškus. Nuo šio tikslo priklausys, ką akcentuosi mokydamasis.
Kaip veikia mokymasis: kas iš tikrųjų duoda rezultatą
Kalbos mokymasis nėra paslaptis ar „talentas nuo gimimo“. Jį lemia keli labai žemiški dalykai:
Pirma, dažnis. Geriau 20 minučių kasdien, nei 2 valandos kartą per savaitę. Smegenims reikia nuolatinių, bet ne per ilgų kontaktų su kalba, kad informacija „priliptų“.
Antra, pakartojimas. Vieną kartą išgirstas žodis beveik visada pamirštamas. Reikia, kad jis „pasirodytų“ kelis kartus skirtinguose kontekstuose: tekste, filme, tavo sakinyje.
Trečia, aktyvus naudojimas. Vien tik klausytis ar skaityti neužtenka. Kai pats bandai suformuluoti sakinį, smegenys priverstos iš tikrųjų „paimti“ žodžius ir gramatikos konstrukcijas iš atminties. Tada jos stiprėja.
Ketvirta, prasminga medžiaga. Mokytis lengviau, kai medžiaga įdomi ir susijusi su tavo gyvenimu: kelionės, darbas, pomėgiai, mėgstami serialai. Sausi, nuo realybės atitrūkę tekstai motyvaciją greitai numuša.
Konkreti sistema: ką daryti kiekvieną savaitę
Kad klausimas „kaip išmokti anglų kalbą“ netaptų dar viena neįgyvendinta naujametine rezoliucija, verta susidėlioti paprastą, bet aiškų savaitės planą. Pavyzdinis variantas pradedančiajam arba „užsistovėjusiam“ mokiniui:
| Veikla | Rekomenduojama trukmė |
|---|---|
| Klausymas (podcastai, video, serialai) | 15–20 min. kasdien |
| Skaitymas (trumpi tekstai, straipsniai, dialogai) | 15–20 min. 3–4 kartus per savaitę |
| Kalbėjimas (garsus kartojimas, pokalbiai, įrašai sau) | 10–15 min. kasdien |
| Žodynas (tikslinis mokymasis + kartojimas) | 10–15 min. kasdien |
| Gramatika (aiškinimai + pratimai) | 20–30 min. 2–3 kartus per savaitę |
Kaip tai gali atrodyti praktiškai:
Pirmadienis–penktadienis: ryte, važiuodamas į darbą ar mokslus, klausai trumpų įrašų anglų kalba. Vakare skiri 10–15 minučių žodynui (pavyzdžiui, programėlėje) ir 10–15 minučių garsiai pakartoji frazes iš tos pačios medžiagos.
Bent 3 vakarus per savaitę: perskaitai trumpą tekstą ar straipsnį tau įdomia tema. Pasižymi 5–10 naujų žodžių, bet ne bandai išsiversti kiekvieną sakinį.
2–3 kartus per savaitę: padarai kelis gramatikos pratimus viena aiškia tema (pvz., dabarties laikas, klausiamieji sakiniai), o tada sąmoningai pabandai tą konstrukciją panaudoti kalbėdamas ar rašydamas.
Jei neturi su kuo kalbėti, gali įrašinėti savo balsą telefonu: papasakok, kaip praėjo diena, ką planuoji savaitgalį, ką galvoji apie matytą filmą – viską anglų kalba. Vėliau paklausyk, bandyk pastebėti klaidas ir jas taisyti.
Dažniausios klaidos, trukdančios išmokti anglų kalbą
Viena didžiausių klaidų – laukti „tobulo momento“. „Pradėsiu nuo pirmadienio“, „kai nusipirksiu gerą vadovėlį“, „kai baigsis darbų maratonas“. Kalba mokoma ne idealiomis sąlygomis, o tarp kasdienių reikalų, po truputį.
Kita klaida – kalti atskirus žodžius be konteksto. Taip „išmokti anglų kalbą“ tampa labai nuobodu, o žodžiai greitai pamirštami. Daug efektyviau mokytis frazes ir sakinius, susietus su realiomis situacijomis: „I’d like to…“, „Could you tell me…“, „I think that…“.
Trečia klaida – vengti kalbėjimo, kol „gerai mokėsiu“. Dėl to kalbėjimo baimė tik didėja. Net jei tavo sakiniai bus paprasti ir su klaidomis, kalbėti verta nuo pirmų savaičių: garsiai kartoti dialogus, mėgdžioti aktorių sakomus sakinius, bandyti trumpai papasakoti dieną.
Dar viena dažna problema – šokinėjimas nuo vienos medžiagos prie kitos. Šiandien viena programėlė, rytoj kitas vadovėlis, poryt naujas „stebuklingas metodas“. Dėl to nėra nuoseklumo, o progresas atrodo lėtas. Geriau pasirinkti 1–2 pagrindinius šaltinius ir prie jų laikytis bent kelis mėnesius.
Galiausiai, daugelis lygina save su kitais: „ji jau kalba laisvai, o aš dar stringu“. Kiekvienas pradeda iš skirtingo lygio, turi skirtingą patirtį ir laiką mokytis. Lyginti verta tik save šiandien su savimi prieš pusmetį: ar supranti daugiau, ar drąsiau kalbi, ar gali perskaityti sudėtingesnį tekstą.
Skirtingos situacijos: nuo nulio, „rūdijanti“ kalba ir specialūs tikslai
Jei esi visiškas pradedantysis, svarbiausia – nesiblaškyti ir neskubėti. Pirmus mėnesius užtenka susitelkti į pagrindines frazes, dažniausius žodžius ir aiškiausius gramatikos pagrindus (įvardžiai, dabarties laikas, paprasti klausimai). Tavo tikslas – suprasti ir sukurti labai paprastus sakinius, o ne „skambėti protingai“.
Jei kadaise mokėjai, bet „rūdija“, situacija kitokia. Tau greičiausiai reikia daug klausymo ir kalbėjimo. Gramatika ir žodžiai kažkur „galvoje yra“, juos reikia „prikelti“. Tinka serialai su angliškais subtitrais, pokalbiai su kalbų partneriais, garsus skaitymas. Dažnai progresas tokioje situacijoje būna greitesnis nei pradiniame lygmenyje.
Jei tavo tikslas labai konkretus – pavyzdžiui, darbo interviu anglų kalba, tarptautinis egzaminas ar studijos užsienyje – mokymasis turėtų būti dar labiau tikslinis. Reikia:
- išsiaiškinti, kokio lygio ir kokio tipo kalba ten naudojama
- rinktis medžiagą, artimą būtent toms situacijoms (pavyzdžiui, klausytis darbo pokalbio pavyzdžių, spręsti egzamino tipo užduotis)
- repetuoti realias frazes ir scenarijus, kurių greičiausiai reikės
Kita variacija – amžius. Vaikams veikia žaidybiniai metodai, dainelės, animacija. Suaugusieji dažnai geriau reaguoja į aiškius paaiškinimus ir logišką struktūrą. Vis dėlto principas tas pats: dažnas kontaktas su kalba ir aktyvus naudojimas.
Pabaigai: vienas klausimas, kurį verta užduoti sau šiandien
Vietoj abstraktaus „kaip išmokti anglų kalbą“ pravartu sau šiandien užduoti daug konkretesnį klausimą: „Ką aš šiandien padarysiu 20 minučių, kad rytoj anglų kalba būtų bent truputį lengvesnė?“.
Jei kasdien turėsi atsakymą į šį klausimą ir jo laikysiesi, po kelių mėnesių pats nustebsi, kiek daugiau supranti ir kiek drąsiau kalbi – net jei kelias kartais atrodys lėtas ir nelygus.
