Pradėti sėją patalpoje verta net tada, jei turite tik palangę. Dauguma vasarinių gėlių, pasėtų vasarį ar kovą, pražysta jau liepos viduryje, o balandžio sėja žydėjimą nukels į rugpjūtį ar net rugsėjį. Greitai augančios daržovės, pavyzdžiui, salotos, pasėtos anksčiau, subręs birželį, o ne liepą.
Tinkamas substratas ir sėja
Sėklas sėkite į negilius vazonėlius, daigyklas ar daugialąsteles kasetes, pripildytas durpių neturinčiu substratu, pažymėtu kaip tinkamas sėkloms. Jei ant pakuotės apie sėją neužsimenama, rezultatai gali būti mažiau patikimi.
Substratą lengvai suspauskite kito panašaus indo dugnu arba specialiu tamperiu ir sėklas tolygiai paskleiskite paviršiuje. Plonu persijoto substrato sluoksniu užberkite tik tas sėklas, kurioms nereikia šviesos dygimui; jei ant pakelio nurodyta, kad šviesa būtina, jų neuždenkime.
Baigiant sėją, labai švelniai palaistykite iš viršaus, naudojant laistytuvą su smulkia „rože“, kad tik lengvai sudrėkintumėte substratą. Sausame substrate sėklos tiesiog nesudygs.
Šiluma – sėklų dygimo variklis
Sėkloms dygti būtina šiluma. Ją gali suteikti bendra patalpų šiluma arba saulė šiltnamyje, tačiau idealu naudoti šildomą daigyklą ar šildymo kilimėlį, nustatytą maždaug iki 20 °C. Tokia temperatūra užtikrina greitą ir sveiką daigų pasirodymą.
Peršlapusios ir šaltos sąlygos dažnai baigiasi sėklų ar jaunų daigelių puvimu, todėl venkite šalčio ir perteklinės drėgmės.
Šviesa daigams: kaip išvengti „išstybusio“ augimo
Vos tik pasirodo daigeliai, jiems gyvybiškai svarbi pakankama šviesa. Jei jos trūksta, kaip dažnai nutinka daigyklėse ar ant palangės, augalai „išsitempia“ – tampa per ilgi, silpni ir skursta, o iš tokių daigų geri augalai neišaugs.
Daigus laikykite kuo šviesesnėje vietoje. Lauke dar per šalta, tačiau labai atsparius augalus – kopūstinius (brassica), medetkas (calendula, vadinamas dar „puodų medetkomis“) ir plačiavaisius pupinius (broad beans) – galima laikyti nešildomame šiltnamyje ar inspektuose, naktį pridenkant agroplėvele.
Šiltesnės palangės, žiemos sodai ir šildomi šiltnamiai reikalingi jautresniems augalams, tokiems kaip balzamino (busy lizzie) veislės ar pomidorai.
Vietos ir laiko planavimas
Kiek daigų galėsite užsiauginti, dažniausiai riboja šilta ir gerai apšviesta vieta, kurios turite, kol praeis šalnų pavojus. Kad šią erdvę išnaudotumėte kuo geriau, rinkitės augalus, kuriems ankstyvas startas ypač naudingas, arba tuos, kuriuos norite turėti kuo anksčiau.
Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, liūtpilvės (antirrhinum) ir šilumamėgės vijoklinės gėlės, tokios kaip kobėja (cobaea) ar juodakės suzanos (thunbergia), auga lėtai, todėl ankstyva sėja joms labai pasiteisina. Tuo tarpu greitai augančias gėles – kosmėjas (cosmos) ar cines (zinnia) – galima drąsiai sėti tik pavasario viduryje.
Stambiomis sėklomis sėjamos cukinijos, vijoklinės pupelės ir saulėgrąžos sudaro didelius daigus ir greitai užpildo visą laisvą vietą, todėl jų sėją geriau atidėti iki balandžio vidurio. Baklažanai, čili ir paprikos turi smulkias sėklas ir iš pradžių auga lėtai, tad ankstyva sėja leis derlių imti jau rugpjūtį, o ne tik rugsėjį.
Papildomas apšvietimas ir jo niuansai
Profesionalūs augintojai dažnai naudoja dirbtinę šviesą dienos šviesai papildyti, tą patį gali daryti ir mėgėjai sodininkai. Yra daug buitinio apšvietimo sprendimų augalams, ypač energiją taupančios LED lempos, tačiau bet koks papildomas apšvietimas didina elektros sąnaudas.
Šviesos intensyvumas labai greitai krenta didėjant atstumui nuo šaltinio, todėl lempas reikia laikyti kuo arčiau daigų ir palaipsniui kelti aukštyn, jiems augant. Dėl lempų šilumos substratas gali greičiau džiūti, tad teks dažniau laistyti.
Kiek laiko auginti daigus
Daugumai daržovių ir gėlių daigų, pavyzdžiui, žiediniams kopūstams ar salotoms, prireikia apie šešių savaičių, kol jie užauga iki sodinukų dydžio ir jau tinkami persodinti. Kiti, tokie kaip baklažanai ar paprikos, užtrunka ilgiau – dažniausiai apie 10 savaičių.
Trumpai žydintys augalai: kodėl verta sėti pakartotinai
Kai kurie augalai žydi arba dera gana trumpai. Saulėgrąžos ar kalabresė (ankstyvoji brokolinė kopūstų forma) greitai pasiekia savo piką ir baigia derėti. Norint nuolatinio žiedų ar derliaus srauto, juos reikia sėti kas tris savaites.
Vėlesnės sėjos paprastai būna gerokai mažiau sudėtingos nei pačios ankstyviausios – dienos ilgesnės, daugiau šviesos ir šilumos, tad daigai auga tvirčiau ir greičiau.
Vieną kartą kruopščiai apgalvoję sėją patalpose, po kelių mėnesių džiaugsitės ankstyvu žydėjimu ir gausesniu daržovių derliumi.
