Gauti neįprastai didelę sąskaitą už vandenį – nemaloni staigmena, ypač žiemos pabaigoje, kai biudžetą jau slegia šildymo išlaidos. Tačiau prieš kaltinant tiekėją ar bijant paslėpto vamzdžio trūkimo, verta atkreipti dėmesį į dažnai pamirštą namų vietą – tualetą. Būtent čia gali slėptis tyli, beveik nematoma nuotėkis, kai vanduo dieną ir naktį nepastebimai bėga į klozeto dubenį.
Tokie nuotėkiai gali pasiekti stulbinamus kiekius ir kainą, o dažniausiai viskas prasideda nuo mažytės guminės detalės, paslėptos mechanizmo viduje, kurios dėvėjimasis iš pradžių lieka nepastebėtas. Supratus šį reiškinį ir išmokus paprastai įsikišti, galima sutaupyti nemažas sumas, naudojant tik minimalų įrankių rinkinį.
Šokiruojanti sąskaita: 150 litrų vandens per dieną
Tylusis jūsų vonios kambario priešas
Didžiausias pavojus, slypintis sugedusioje nuleidimo sistemoje, yra jos nepastebimumas. Skirtingai nei garsiai varvantis čiaupas ar akivaizdžiai besiliejantis vamzdis, tualeto bakelio nuotėkis gali likti visiškai tylus mėnesių mėnesius. Vanduo plona, beveik nematoma srovele teka klozeto dubens sienele – skaidrus, sunkiai plika akimi pastebimas, jei specialiai nežiūri. Būtent šis tylumas ir daro situaciją finansiškai pavojingą.
Tokia, atrodytų, nereikšminga srovė iš tiesų reiškia milžinišką švaistymą. Toks nuotėkis gali lemti iki 150 litrų geriamojo vandens praradimą per dieną – tai prilygsta kasdien veltui pripildomai voniai. Per metus tai – dešimtys ar net šimtai eurų, tiesiogine to žodžio prasme nuleistų į kanalizaciją. Todėl vos tik išgirdus menką čiurlenimą ar pastebėjus kalkių pėdsakus ant keramikos, būtina kuo greičiau ieškoti problemos šaltinio.
Kaltininkė demaskuota: mažytė detalė mechanizmo širdyje
Pirmoji daugelio reakcija – noras pakeisti visą nuleidimo mechanizmą. Tai brangu ir dažnai sudėtinga. Tačiau daugeliu atvejų pats mechanizmas veikia puikiai. Tikrasis kaltininkas – kur kas mažesnis ir gerokai pigesnis. Jis slepiasi pačiame bakelio dugne, jungtyje tarp vandens rezervuaro ir klozeto dubens.
Esminė dalis, kurios gedimas sukelia tokį milžinišką nuotėkį, yra klostės (arba vadinamosios „varpelio“) pagrindo sandarumas. Tai standartinė dėvima detalė, tačiau nuolatinė panirimo būsena vandenyje daro ją itin pažeidžiamą tiek laikui, tiek vandens kokybei. Kol būtent ši vieta neapžiūrima, skaitliukas ir toliau suksis, nesvarbu, kiek kartų bandysite reguliuoti plūdę ar įvadinį ventilį.
Kaltininkas po nosimi: patikrinkite šį sandarinimo žiedą
Dėvėjimasis ar kalkės: kodėl guminis žiedas ima leisti vandenį
Nustatyta, kad kalta – sandarinimo tarpinė. Šis žiedas, dažniausiai juodos gumos arba silikono, patiria dvi pagrindines „atakų“ rūšis.
Pirma, nuolatinė panirimo būsena vandenyje palaipsniui keičia medžiagos savybes. Laikui bėgant guma sukietėja, trūkinėja ar deformuojasi ir nebegali idealiai priglusti prie ištekėjimo angos formos. Mikroskopiniai tarpeliai, atsiradę dėl šio sukietėjimo, tampa praėjimu vandeniui.
Antra, kalkės – didžiausias santechnikos priešas. Ant tarpinės ir jos „sėdynės“ (paviršiaus, ant kurio ji gula) natūraliai kaupiasi apnašos. Šios mineralinės atplaišos neleidžia tarpinei tolygiai ir sandariai prisispausti dugne. Rezultatas akivaizdus: sandarumas dingsta, vanduo ima sunktis. Vien valymas dažnai nebepadeda, jei guma ne tik apkalkėjusi, bet ir tapusi kieta ar išbrinkusi.
Pigi, bet labai efektyvi remonto „amunicija“
Gera žinia – remontas kainuoja juokingai mažai. Kviestis meistro skubos tvarka visiškai nebūtina: tai darbas, prieinamas praktiškai kiekvienam. Keičiama detalė – paprasta klostės tarpinė – statybinių prekių parduotuvėje dažniausiai kainuoja mažiau nei 5 eurus. Prieš perkant svarbu pasitikrinti matmenis, nors daugumos naujesnių modelių standartinis skersmuo būna apie 58–65 mm.
Kad remontas būtų ilgaamžis, vien tarpinės pakeisti nepakanka – būtinas kruopštus išvalymas. Ir čia „slaptasis ginklas“ nėra brangi, agresyvi chemija, o paprastas citrinos rūgštis. Ši natūrali miltelių pavidalo priemonė puikiai tirpdo įsisenėjusias kalkes ir, skirtingai nuo kai kurių stiprių rūgščių, nepažeidžia plastikinių detalių. Būtent šis tandemas – nauja tarpinė ir citrinos rūgšties valymas – sustabdo švaistymą.
Veiksmo metas: greitas remontas ir nukalkinimas už mažiau nei 5 eurus
Paruošimas: vandens užsukimas ir bakelio ištuštinimas
Pirmiausia – saugumas ir tvarka. Reikia užsukti tualeto uždarymo ventilį, dažniausiai esantį šone, šalia bakelio. Užsukus vandenį, nuspaudžiamas nuleidimo mygtukas, kad bakelis pilnai ištuštėtų. Dugne dažnai lieka šiek tiek vandens – jį galima išsemti ar sugerti kempine, kad būtų patogiau dirbti, nors tai nebūtinai būtina.
Centrinio mechanizmo išėmimas dažniausiai labai paprastas ir nereikalauja sudėtingų įrankių. Daugumoje modelių pakanka suimti mechanizmo korpusą (centrinę kolonėlę) ir pasukti jį maždaug ketvirtadalį apsisukimo (dažnai prieš laikrodžio rodyklę), kad jis atsikabintų. Tuomet mechanizmą galima ištraukti iš bakelio ir patogiai apžiūrėti.
Lemiamas triukas: citrinos rūgšties valymas
Štai čia ir slypi tikroji gudrybė. Prieš dedant naują tarpinę, būtina užtikrinti, kad bakelio dugno paviršius, ant kurio ji remsis, būtų visiškai lygus. Jei ten įsisenėjusios kalkės, nauja tarpinė nepadės. Rekomenduojama kelis šaukštus citrinos rūgšties ištirpinti šiek tiek karšto vandens ir šį tirpalą užtepti ant bakelio dugno bei plastikinės mechanizmo bazės.
Palaikius kelias minutes, kalkės visiškai ištirpsta. Tada pakanka perbraukti kempine ir paviršius vėl tampa lygus ir švarus. Šis žingsnis lemiamas: tik taip užtikrinamas 100 % sandarumas tarp naujos tarpinės ir keramikos. Tai paslaptis, kaip išvengti pakartotinio remonto po pusmečio.
Lemiamas keitimas: sena tarpinė keliauja į šiukšlinę
Laikant mechanizmą rankose, sena tarpinė aiškiai matoma jo pagrinde. Užtenka ją nuimti (dažniausiai ji tiesiog uždėta arba lengvai įsprausta į griovelį) ir apžiūrėti būklę: dažnai ji būna deformuota, lipni ar nusėta pūslelėmis. Tokia detalė be jokio gailesčio keliauja į šiukšlių dėžę.
Nauja, švari ir elastinga sandarinimo tarpinė užima jos vietą. Svarbu ją uždėti visiškai lygiai, kad nesusisuktų ar nesusiraukšlėtų. Uždėjus tarpinę, mechanizmas vėl įstatomas į bakelį. Atliekami priešingi veiksmai nei išardant: pastatoma, pasukama ketvirtadalį apsisukimo, kad užsifiksuotų – ir viskas. Visa operacija dažniausiai tetrunka apie 15 minučių.
Švaistymo pabaiga: mechanizmas kaip naujas ir greitos sutaupyto sąskaitos
Momentinis rezultatas: sandarus ir tylus nuleidimas
Paskutinis žingsnis – vėl atsukti vandens ventilį. Bakelis prisipildo, plūdė pakyla ir uždaro vandens padavimą ties nustatytu lygiu. Tai tiesos akimirka: belieka stebėti klozeto dubenį. Vandens paviršius lygus, nebesimato jokių bangelių, nebegirdėti jokio šniokštimo ar čiurlenimo. Tyla – geriausias ženklas, kad sandarumas atstatytas.
Papildomam patikrinimui galima ant galinės klozeto sienelės, tiesiai virš vandens lygio, uždėti sausą tualetinio popieriaus lapelį. Jei po kelių minučių jis išlieka visiškai sausas, remontas pavyko idealiai. Ši paprasta priežiūros operacija leido pašalinti kasdien prarandamus 150 litrų vandens.
Paprastas priežiūros veiksmas – mažesnė sąskaita ir mažiau švaistymo
Toks darbas savo rankomis suteikia dvigubą pasitenkinimą – ir „meistro ego“, ir piniginei. Tai puikus pavyzdys, kad nebūtina keisti visos įrangos, jei problema slypi vienoje dėvimoje detalėje. Tokį profilaktinį patikrinimą verta atlikti vos pastebėjus pirmuosius nuotėkio požymius arba kas 3–5 metus, priklausomai nuo vandens kietumo jūsų regione.
Suprasdami, kaip veikia kasdien naudojami įrenginiai, atgauname kontrolę ir savo vartojimui, ir sąskaitoms. Paprastas kelių eurų vertės guminis žiedas gali nulemti skirtumą tarp tvarkingo, taupaus namų ūkio ir visiškai beprasmiško gamtos išteklių švaistymo. Kova su vandens nuotėkiais – pirmas žingsnis į ekonomiškesnius ir aplinkai draugiškesnius namus.
