Pabandykite prisiminti situaciją, kai darbe kilo konfliktas: vieni pakėlė balsą, kiti užsidarė tyloje, o vienas žmogus ramiai suvaldė įtampą ir padėjo susitarti. Dažniausiai tai ne „stipresni nervai“, o gerai išlavintas emocinis intelektas.
Emocinis intelektas nėra tik „mokėjimas nesupykti“. Tai gebėjimas suprasti savo ir kitų jausmus, juos įvardyti, valdyti ir panaudoti taip, kad santykiai ir rezultatai būtų geresni – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Kas yra emocinis intelektas paprastais žodžiais
Emocinis intelektas (dažnai trumpinama EI) – tai žmogaus gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas, o taip pat tinkamai reaguoti į kitų žmonių jausmus.
Paprastai jis apima keturias sritis:
- savęs pažinimą (ką aš jaučiu ir kodėl),
- savikontrolę (ką darau su tuo, ką jaučiu),
- socialinį jautrumą (ką jaučia kiti),
- santykių valdymą (kaip elgiuosi su kitais, kai visi kažką jaučiame).
Skirtingai nei intelekto koeficientas (IQ), emocinis intelektas nėra pastovus – jį galima lavinti bet kuriame amžiuje.
Kaip veikia emocinis intelektas kasdienėse situacijose
Emocinis intelektas pasireiškia ne teorijoje, o mažuose kasdieniuose pasirinkimuose. Pavyzdžiui, kai:
- vadovas kritikuoja jūsų darbą, o jūs vietoje automatinio „apsigynimo“ sugebate išgirsti esmę ir ramiai pasiaiškinti;
- vaikas pyksta ir rėkia, o jūs ne tik užtildote, bet ir padedate jam suprasti, kas vyksta („atrodo, tu labai nusivylęs, nes…“);
- susitikime jaučiate įtampą ir bandote ją įvardyti („jaučiu, kad visi esame šiek tiek įsitempę dėl terminų, gal susitarkime, kas realu“).
Dažniausiai procesas vyksta trimis žingsniais:
1) Pirmiausia pajuntate kūno ir minčių signalus (įtampa, pagreitėjęs pulsas, noras ginčytis).
2) Tada įvardijate emociją ir jos priežastį („jaučiu pyktį, nes jaučiuosi neįvertintas“).
3) Galiausiai sąmoningai pasirenkate veiksmą, o ne reaguojate automatiškai (paklausti, pasiaiškinti, padaryti pauzę, o ne šaukti).
Kuo dažniau šį „stop – suprantu – renkuosi“ mechanizmą taikote, tuo lengviau jis veikia net sudėtingose situacijose.
Kaip lavinti emocinį intelektą: praktiniai žingsniai
Emocinis intelektas auga per praktiką, o ne per gražias frazes. Padeda keli nuoseklūs įpročiai.
Pirmiausia – emocijų žodynas. Daugelis žmonių viską vadina „nervai“ arba „stresas“. Kuo tiksliau įvardijate („nusivylimas“, „gėda“, „nerimas“, „pavydas“), tuo lengviau suprasti, ko jums iš tikrųjų reikia. Galite kartą per dieną paklausti savęs: „Ką dabar jaučiu?“ ir rasti bent du žodžius, ne tik „gerai/blogai“.
Antra – trumpa pauzė tarp jausmo ir veiksmo. Pavyzdžiui, prieš atsakydami į erzinantį laišką, padarote 10 gilių įkvėpimų arba nueinate nusiplauti veidą. Ta trumpa pertrauka leidžia smegenims „persijungti“ iš automatinės gynybos į sąmoningą pasirinkimą.
Trečia – atviras domėjimasis kitų jausmais. Užuot spėlioję („jam turbūt viskas gerai“), paklauskite: „Kaip tu jautiesi dėl šito sprendimo?“ arba „Atrodo, kad tave tai nuliūdino, ar taip?“ Taip mokotės geriau skaityti emocinius signalus ir tikrinti savo prielaidas.
Ketvirta – refleksija po sudėtingų situacijų. Po konflikto ar įtempto pokalbio verta grįžti mintimis: kas jį įžiebė, ką jaučiau, kurioje vietoje galėjau pasukti kitaip. Tai nėra saviplaka, tai – mokymasis iš patirties.
Galiausiai – sąžiningas grįžtamasis ryšys. Galite paprašyti artimo žmogaus ar kolegos: „Kaip tu matai mano reakcijas konfliktuose? Kur, tavo nuomone, perlenkiu?“ Kartais kiti aiškiau mato mūsų elgesio modelius nei mes patys.
Dažniausios klaidos ir mitai apie emocinį intelektą
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad emocinis intelektas reiškia „visada būti ramiam ir maloniam“. Tai netiesa. Emocinis intelektas nereiškia emocijų slopinimo. Tai gebėjimas jas pripažinti ir išreikšti tinkamu būdu ir tinkamu metu. Pavyzdžiui, pyktis gali būti išsakytas aiškiai ir pagarbiai, o ne šauksmu ar sarkazmu.
Kita klaida – tikėti, kad tai „įgimta“ ir „aš toks esu, nieko nepakeisi“. Taip, vaikystės patirtys ir temperamentas turi įtakos, tačiau įpročius, kaip reaguojate, galima keisti. Net jei užaugote aplinkoje, kur jausmai buvo menkinami, dabar galite mokytis su jais elgtis kitaip.
Dar vienas mitas – kad aukštas emocinis intelektas reiškia gebėjimą „skaityti kitų mintis“. Iš tiesų tai labiau apie gebėjimą stebėti, klausti ir tikrinti, o ne spėlioti. Kai pasikliaujame vien savo nuojauta, lengva suklysti ir neteisingai interpretuoti kitų elgesį.
Kartais emocinis intelektas klaidingai painiojamas su manipuliacija – kai žmogus labai gerai jaučia kitų silpnybes ir jas išnaudoja savo naudai. Tikras emocinis intelektas remiasi pagarba ir atsakomybe: „aš matau, kad tu jautrus šiai temai, todėl stengiuosi tave saugoti, o ne spausti“.
Galiausiai, nemažai žmonių mano, kad EI svarbus tik psichologams ar vadovams. Tačiau jis lygiai taip pat reikalingas tėvams, paaugliams, poroms, klientų aptarnavimo specialistams, mokytojams – visiems, kurie kasdien bendrauja su žmonėmis (o tai – beveik visi).
Skirtingos situacijos: kada emocinis intelektas ypač išbandomas
Yra situacijų, kuriose emocinis intelektas patiria didžiausią „egzaminą“: stiprus stresas, konfliktai, artimųjų kritika, pokyčiai darbe ar netikėti praradimai. Tokiais momentais senieji automatiniai elgesio modeliai išlenda ryškiausiai.
Darbo aplinkoje iššūkis dažnai kyla tada, kai reikia duoti ar priimti griežtą grįžtamąjį ryšį, derėtis dėl atlyginimo, spręsti konfliktą komandoje. Čia ypač svarbu gebėti atskirti faktus nuo interpretacijų ir jausmus išsakyti nepuolant kito žmogaus.
Šeimoje didžiausi išbandymai dažnai susiję su nuovargiu ir kasdienybe: vaikų auklėjimu, buities pasidalijimu, pinigų tema. Kai abu partneriai pavargę, net smulkmena gali įžiebti kivirčą. Emocinis intelektas čia padeda sustoti ir pamatyti: „mes dabar kovojame ne vienas prieš kitą, o su savo nuovargiu ir įtampa“.
Yra ir asmeninių „kraštinių“ situacijų – pavyzdžiui, žmonėms, linkusiems į labai stiprų nerimą ar emocinius svyravimus, vien EI lavinimo gali nepakakti. Tokiais atvejais verta derinti emocinio intelekto ugdymą su psichologo pagalba ar kitomis palaikymo formomis.
Kita vertus, yra žmonių, kurie atrodo „labai ramūs“, bet iš tiesų tiesiog atitrūkę nuo savo jausmų. Jie retai pyksta ar verkia, tačiau sunkiai užmezga artimus santykius, nes patys nesupranta, ką jaučia. Jiems pirmas žingsnis – ne savikontrolė, o apskritai emocijų atpažinimas ir pripažinimas.
Pabaigai: vienas konkretus dalykas, kurį galite pradėti šiandien
Kad ir koks būtų jūsų emocinio intelekto lygis dabar, šiandien galite padaryti vieną paprastą dalyką: kelis kartus per dieną sustoti ir paklausti savęs „ką aš dabar jaučiu?“ bei „ką man šitas jausmas bando pasakyti?“. Šis mažas įprotis pamažu kuria vidinį žemėlapį, be kurio neįmanoma nei savikontrolė, nei geresni santykiai su kitais.
