Ar dažnai pasitaiko žiurkių tualete?
Vamzdynų specialistas Kevin J. Vander Hyde žiurkes tualete vadina „viena iš rečiausių, bet keisčiausių santechnikos misijų“. Vis dėlto tai nutinka. Nėra vienos institucijos, kuri fiksuotų tokius atvejus, todėl tiksliai įvertinti dažnį sunku.
Pasak santechnikų, tai dažniau nutinka miestuose, kur daug graužikų ir sena kanalizacijos infrastruktūra. Senesniuose pastatuose, ypač jei nėra atbulinio vožtuvo, žiurkės iš miesto kanalizacijos gali patekti į namo vamzdžius ir pakilti aukštyn.
Tokie atvejai aprašomi ir praktikoje: žmogus sėdi ant tualeto, naršo telefone, ir staiga iš klozeto pasirodo žiurkė – dažniausiai viskas baigiasi panika, bet be rimtesnių pasekmių. Taip pat pastebėta, kad po stiprių liūčių ir potvynių žiurkių tualetuose tikimybė padidėja, nes jos ieško naujų kelių iš užlietų tunelių.
Kaip žiurkės patenka į tualetą?
Žiurkės yra labai išradingos ir puikiai prisitaikiusios prie gyvenimo kanalizacijoje. Jos:
- puikiai plaukia ir gali laikytis vandens paviršiuje kelias dienas
- gana ilgai išbūna po vandeniu nesikvėpuodamos
- pralenda pro labai siauras angas ir plyšius
Jei pagrindinėje kanalizacijos linijoje aktyviai gyvena graužikai ir vamzdžiuose yra plyšių ar angų, žiurkė gali imti „tyrinėti“ kelią prieš srovę ir pakilti link namų.
Į namų tualetą jos dažniausiai patenka taip: seka maisto likučių kvapą, kuris patenka į kanalizaciją per plautuvę ar maisto smulkintuvą. Pakilusios namo vertikaliu vamzdžiu, jos pirmiausia bando patekti per kriauklę, o jei nepavyksta – keliauja toliau ir atsiduria tualeto klozete.
Didesnė rizika yra:
- senesniuose namuose su moliniais ar ketaus vamzdžiais, kuriuose atsiranda įtrūkimų
- vietovėse, kur labai daug žiurkių ir sena, pralaidi kanalizacijos sistema
Ką daryti, jei tualete – žiurkė?
Bandymas žiurkę sugauti ir „humaniškai išnešti“ yra pavojingas: ji gali įkąsti ir perduoti ligas, tokias kaip žiurkės įkandimo karštligė ar hantavirusas.
Santechnikų ir visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos:
- Nedelsiant nuleisti klozeto dangtį ir jo neatidarinėti.
- Kiek įmanoma greičiau kreiptis į gyvūnų kontrolę arba kenkėjų kontrolės specialistus.
- Nesipainioti žiurkei po ranka ir jos negaudyti plikomis rankomis ar savadarbėmis priemonėmis.
Ko nedaryti:
- Nepilti į klozetą verdančio vandens – jis gali išgąsdinti žiurkę, bet kartu ir sutrūkdinti porcelianą.
- Nepiktnaudžiauti agresyviomis cheminėmis priemonėmis: jos gali pažeisti vamzdžius, o jei žiurkė žus vamzdyno viduje, sukels papildomų problemų (užsikimšimą, kvapą).
Vietoj to kai kurios visuomenės sveikatos tarnybos pataria į klozeto vandenį įpilti skysto indų ploviklio. Jis nuvalo riebalus nuo žiurkės kailio ir apsunkina plūduriavimą, todėl gyvūnas dažniausiai pasirenka sugrįžti atgal per vamzdžius.
Kaip sumažinti riziką, kad tai pasikartos?
Vien tik išgąsdinti ar pašalinti žiurkę nepakanka. Jei ji jau kartą (o ypač – kelis kartus) pateko per kanalizaciją, metas imtis prevencijos ir kviesti specialistus.
Profesionalus santechnikas gali:
- patikrinti kanalizacijos liniją ir rasti plyšius ar angas, per kurias patenka graužikai
- atlikti vamzdynų apžiūrą su kamera – tai padeda tiksliai nustatyti pažeidimų vietą ir užtikrinti, kad tualetas netaps „įėjimu“ iš kanalizacijos
- aptikti galimus lizdus vamzdžiuose ir organizuoti tinkamą jų išvalymą
Kenkėjų kontrolės specialistai gali įvertinti, ar aplink pastatą nėra masinės žiurkių veiklos, ir pasiūlyti sprendimus.
Taip pat svarbu mažinti tai, kas žiurkes vilioja:
- Kruopščiai valyti plautuvę ir nuotekų sietelius, nestumti maisto likučių į kriauklę.
- Kiek įmanoma rečiau naudoti maisto smulkintuvus (jei jie yra), nes jie nukreipia maisto likučius tiesiai į kanalizaciją ir vilioja graužikus.
- Palaikyti švarą virtuvėje ir šiukšlių laikymo vietose, kad žiurkėms būtų mažiau maisto šaltinių.
