Mėgaujamės medumi kaip vienu jaukiausių virtuvės lobynų, ypač žiemos pabaigoje, kai dar peršti gerklė ir norisi šilumos bei švelnumo. Tačiau už natūralaus ir sveikatai naudingo produkto pažado kartais slepiasi gerokai mažiau auksinė realybė. Dėl savo sėkmės medus tapo vienu labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje.
Net jei manote, kad perkate gryną bičių darbo rezultatą, visai įmanoma, kad ant duonos tepate meistriškai užmaskuotą pramoninį gliukozės sirupą. Laimei, tam, kad atskirtumėte tikrą medų nuo padirbto, nereikia būti chemiku. Keli paprasti triukai, kuriuos galite atlikti tiesiog savo virtuvėje, padeda patikrinti stiklainio turinį ir vartoti medų ramia sąžine.
Stebėkite tekstūrą ir perskaitykite smulkų šriftą
Pirmasis refleksas turėtų atsirasti dar gerokai prieš ragavimą – užtenka įdėmiai apžiūrėti produktą. Esame įpratinti ieškoti idealiai skysto, skaidraus ir blizgaus medaus, primenančio lydytą auksą. Tačiau būtent tokia „amžinai tobula“ išvaizda turėtų kelti įtarimą.
Tikras medus – tai „gyva“ medžiaga, kuri laikui bėgant keičiasi. Visiškai natūralu, kad po kelių mėnesių laikymo jis sutirštėja, susidaro kristalai ir tampa labiau matinis: tai kristalizacijos procesas. Jei jūsų stiklainis jau nuo pernai guli spintelėje, o medus vis dar įtartinai skystas, labai tikėtina, kad jis buvo kaitintas aukštoje temperatūroje tam, kad išliktų toks skystas (taip prarandama dalis naudingų savybių), arba kad jis „paskiestas“ cukraus sirupais, kurie nekristalizuojasi.
Be išvaizdos, labai daug pasako ir etiketė – jei tik mokate ją „perskaityti tarp eilučių“. Neaiškios, miglotos formuluotės dažnai yra blogas ženklas. Ypač atsargiai vertinkite užrašą „mišinys iš ES ir ne ES kilmės medaus“. Ši teisiškai leidžiama, bet labai abstrakti formuluotė dažnai slepia pigesnį importinį medų, papildytą įvairiais priedais, kad sumažėtų savikaina.
Norėdami užtikrinti geresnę kokybę ir paremti sąžiningą gamybą, pirmenybę teikite medui, kurio etiketėje aiškiai nurodyta:
- tiksli kilmės šalis (idealu – „Surinkta Lietuvoje“ ar konkreti šalis)
- bitininko ar ūkio pavadinimas
- pripažintas kokybės ženklas (IGP, AOP, ekologiškas ūkininkavimas ir pan.)
Atidengiantis šalto vandens stiklinės testas
Jei ir parsinešę stiklainį namo vis dar abejojate, šalto vandens testas – paprastas fizikinis metodas, padedantis įvertinti produkto tankį. Grynas medus dėl labai mažo vandens kiekio yra gerokai tankesnis nei cukraus sirupai ar falsifikuotas medus.
Testas atliekamas taip: pripildykite stiklinę šalto vandentiekio vandens, paimkite šaukštelį medaus ir leiskite vienam lašui atsargiai nukristi į vandenį.
Lašo elgesys daug ką išduoda. Jei pastebite, kad jis iškart išsisklaido, sudarydamas drumstas sroves vandenyje dar nepasiekęs dugno, arba akimirksniu ištirpsta vos truputį pamaišius, vertėtų sunerimti. Tikras medus dėl savo sudėtingos ir tankios struktūros turėtų išlikti vientisas: lašas turi nugrimzti tiesiai į stiklinės dugną nesuirdamas ir kurį laiką išlaikyti formą, tarsi mažas gintarinis akmenėlis. Tik ilgai ir energingai maišant jis palaipsniui susimaišo su vandeniu.
Šis paprastas testas paremtas principu, kurį gerai žinojo ankstesnės kartos: tikro medaus esmė slypi jo konsistencijoje, o ne pernelyg dideliame skystume.
Popierinio rankšluosčio metodas drėgmei patikrinti
Dar vienas svarbus tikro medaus požymis – labai mažas drėgmės kiekis. Pagal teisės aktus jis turi būti mažesnis nei 20 %, kad medus natūraliai išsilaikytų nefermentuodamas. Falsifikuotas medus ar medus, skiestas vandeniu ir sirupais, struktūriškai yra gerokai drėgnesnis.
Norint tai patikrinti, itin veiksmingas yra sugeriamojo popieriaus testas. Uždėkite nedidelį medaus lašelį ant popierinio rankšluosčio ar sugeriamojo popieriaus lapelio ir stebėkite, kas vyksta.
Jei aplink lašą greitai susidaro drėgnas „aureolės“ žiedas arba, dar blogiau, medus persigeria pro popierių ir sudrėkina paviršių po juo, tai rodo pernelyg didelį vandens kiekį – dažnas prastos kokybės produkto požymis. Grynas medus popieriaus iš karto nesudrėkina. Jis turi likti paviršiuje, tarsi mažas kuprelis, neįsigerdamas, lyg būtų užteptas ant nelaidaus paviršiaus. Šis atsparumas įsigėrimui įrodo, kad produktas pakankamai koncentruotas ir artimas tikram nektarui.
Skirdami vos kelias sekundes tokiems patikrinimams, saugote ne tik savo sveikatą ir skonio pojūčius, bet ir gerbiate kruopštų bitininkų darbą. Jie, nepaisydami klimato iššūkių, stengiasi išgauti kokybišką nektarą. Kitą kartą, kai saldinsite arbatą ar kepsite pyragą, tiksliai žinosite, ką iš tiesų dedate į puodelį ar tešlą.
