Vis daugiau žmonių ryžtasi auginti daržą savo namuose – ši tendencija auga net ir kuklaus dydžio būstuose be sodo ar terasos. Šiais laikais dažnai pakanka nedidelio balkono, saulėtos palangės ar gerai apšviesto ir vėdinamo kampo, kad galėtum užsiauginti savo daržovių.
Sėti savo maistą verta dėl daugelio priežasčių: tai fiziškai ir emociškai sveika veikla, padedanti atsijungti nuo rutinos ir kasdienio streso. Be to, brangstant maisto krepšeliui, tai gali būti būdas maitintis sveikiau neleidžiant tam pernelyg daug pinigų.
Pasak Grupo de Estudios y Alternativas GEA21 duomenų, Ispanijoje miesto daržų skaičius jau viršija 15 000, jie išsidėstę daugiau nei 300 savivaldybių. Šie mažo masto pasėliai iš viso užima daugiau nei pusantro milijono kvadratinių metrų miesto aplinkoje.
Kokybiškas maistas
Šio augimo priežastis greičiausiai slypi daugybėje miesto daržininkystės privalumų. Namų daržas leidžia vartoti šviežesnį maistą, be pesticidų, nuskintą optimaliu metu.
Ekonomiškai toks daržas nepakeis viso savaitinio apsipirkimo, tačiau padės sumažinti išlaidas prieskoninėms žolelėms ir lengvai auginamoms daržovėms, tokioms kaip pomidorai, svogūnai ar paprikos.
Sveikata
Daugeliui tikroji miesto daržo vertė nėra keli sutaupyti eurai, o nauda sveikatai. Tai patvirtina ir mokslinis tyrimas, paskelbtas žurnale „Healthcare“.
Tyrimo autoriai teigia: „Miesto daržų veikla gali prisidėti prie bendruomenių atgaivinimo ir turi teigiamą poveikį psichologinei sveikatai, pavyzdžiui, didina atsparumą, gerina dėmesio koncentraciją ir mažina miestų gyventojų patiriamą stresą“.
Apdulkintojai ir kompostavimas
Kiekvienas naujas namų daržas teigiamai veikia ir miesto biologinę įvairovę. Kai valgomi augalai atsiranda balkonuose ir languose, padidėja žiedų ir slėptuvių pasiūla miesto apdulkintojams – bitėms, sirfidams, drugeliams. Jų darbas būtinas ekologinei pusiausvyrai.
Be to, auginimas namuose skatina ir kitus gamtai palankius įpročius: kompostuoti organines atliekas, mažinti pakuočių naudojimą, rinktis mitybą su mažesniu ekologiniu pėdsaku.
Natūrali šviesa
Pirmasis žingsnis kuriant miesto daržą – pasirinkti tinkamiausią vietą namuose. Jei turite balkoną ar terasą su natūralia šviesa, ieškoti daugiau nereikia. Daugumai daržovių reikia 4–6 valandų tiesioginės saulės per dieną, kad jos gerai augtų.
Jei gyvenate vidiniame bute, kur šviesos mažai, taip pat yra augalų, kurie gerai prisitaiko prie tokios aplinkos: salotos, špinatai, lapiniai burokėliai (mangoldai), petražolės, salierai.
Be šviesos, būtina įvertinti, ar pasirinkta vieta apsaugota nuo vėjo, drėgmės ir lietaus, kad išvengtumėte pažeidimų ar užmirkimo.
Indai augalams
Indo tipas, kuriame auginsite augalus, tiesiogiai priklauso nuo turimos erdvės, o galimybių čia daug ir jos lengvai pritaikomos.
Mažuose balkonuose praktiškiausia naudoti vazonus ir pailgas lovelius arba vertikalius daržus, tvirtinamus prie sienos ar turėklų. Tokios sistemos leidžia maksimaliai išnaudoti kiekvieną centimetrą ir auginti kompaktiškas rūšis – salotas, prieskonines žoleles, braškes, aitriąsias paprikas. Taip pat tinka metalinės ar medinės konstrukcijos, leidžiančios sustatyti kelis vazonus vieną virš kito.
Namuose su terasa ar kiemeliu galimybės dar labiau išsiplečia. Galite rinktis auginimo stalus, kurie suteikia didesnį substrato gylį ir palengvina priežiūrą, didelius konteinerius stambesniems augalams arba, drąsesniems, – net mažus vaismedžius vazonuose, pavyzdžiui, citrinmedžius ar kumkvatų (kininių apelsinų) medelius.
Kai nėra nei balkono, nei terasos
Net jei neturite nei balkono, nei terasos, išeičių yra. Labai šviesios vidinės palangės puikiai tinka prieskoninėms žolelėms ir lapinėms daržovėms.
Galima įsirengti nedidelį namų hidroponinį daržą – tai ypač tinka mažiems butams, – arba naudoti LED auginimo lempas natūraliai šviesai papildyti.
Jei vietos visai mažai, puikiai tinka mikrožalumynai – smulkūs valgomi augalai, kurie nuimami praėjus kelioms dienoms po sudygimo: brokoliai, rukola, mangoldai, kalendra. Jie sėjami į plokščias dėžutes ir nuimami maždaug po 10 dienų.
Substratas, trąšos ir laistymas
Substratas – tai fizinė terpė, kurioje auga šaknys, užtikrinanti struktūrą, vandens sulaikymą ir aeraciją. Specialistai rekomenduoja pradėti nuo gero universalaus substrato, sumaišyto su sliekų humusu ir kokoso pluoštu panašiomis proporcijomis. Toks mišinys suteikia maistinių medžiagų, purumą ir tinkamą struktūrą.
Trąšoms puiki išeitis – pradėti gaminti savo kompostą namuose arba naudoti sliekų humusą, kuris dažnai labai pasiteisina pradedantiesiems.
Laistant svarbiausia – pusiausvyra. Per daug vandens „paskandina“ šaknis, o per mažai – vysto augalą. Geriausia laistyti ryte, nestebinant lapų, kad nesivystytų grybinės ligos.
Atsparūs ir „dėkingi“ augalai
Jei abejojate, ką sodinti pirmiesiems žingsniams miesto darže, rinkitės atsparius ir „dėkingus“ augalus, kurie nereikalauja didelės patirties.
Tarp lengviausiai auginamų yra salotos, špinatai, ridikėliai, vyšniniai pomidorai, paprikos, braškės ir prieskoninės žolelės: bazilikas, rozmarinas, petražolės, mėta. Jei vietos mažai, prioritetą teikite kompaktiškiems, greito ciklo augalams.
Ką sodinti pagal metų laiką
| Metų laikas | Kokius augalus sodinti |
|---|---|
| Pavasaris | Pomidorai, paprikos, cukinijos, agurkai, braškės, bazilikas |
| Vasara | Baklažanai, žaliosios pupelės, rukola, mangoldai, petražolės |
| Ruduo | Špinatai, ridikėliai, kopūstai, žieminės salotos, svogūnai |
| Žiema | Česnakai, pupos, žirniai, atsparūs kopūstai, čiobreliai, rozmarinas |
