Pirmą kartą išgirdus žodį „mimikos“, daugeliui prieš akis iškyla spalvingas driežas, akimirksniu pakeičiantis spalvą. Tačiau šis gyvūnas yra kur kas daugiau nei tik „spalvų keitėjas“. Mimikos elgesys, kūno sandara ir prisitaikymai gamtoje – tai tikra gyvoji inžinerija.
Mimikos dažnai laikomas ir naminiu augintiniu, todėl susiduria dvi realybės: laukinis, itin specializuotas roplys ir žmogaus sukurtos laikymo sąlygos. Suprasti, kas yra mimikos ir ko jam iš tiesų reikia, svarbu tiek gamtos mylėtojui, tiek būsimam šeimininkui.
Kas yra mimikos?
Mimikos – tai driežų grupės roplys, Lietuvoje dažniausiai vadinamas chameleonu (tarptautinis pavadinimas „chameleon“). Tai šiltesnių kraštų gyvūnas, gyvenantis medžiuose, krūmuose ar kartais ant žemės, priklausomai nuo rūšies.
Jam būdingi keli išskirtiniai bruožai:
- kūno spalvos kaita
- nepriklausomai judančios akys
- ilgas, šaunamuoju principu veikiantis liežuvis
- griebiančios, šakoms prisitaikiusios letenos ir dažnai – susisukanti uodega
Dauguma mimikų yra vabzdžiaėdžiai, tačiau kai kurios rūšys kartais lesa augalų dalis ar net mažus stuburinius. Tai vieni labiausiai specializuotų driežų pasaulyje.
Kaip veikia mimikos „stebuklai“?
Mimikos spalvos keitimas nėra paprastas „užsidėjau kitą kailį“. Jo odoje yra kelios ląstelių ir struktūrų sluoksnių grupės, kurios gali:
- keisti pigmentų pasiskirstymą
- keisti šviesos atspindėjimą (ypač mėlynus ir žalius atspalvius)
Spalvos kaita dažniausiai susijusi ne tiek su „maskuote“, kiek su:
- kūno temperatūros reguliavimu (tamsesnė spalva – daugiau sugeria šilumos)
- bendravimu su kitais mimikais (dominavimas, poravimasis, stresas)
- sveikatos ir savijautos pokyčiais
Akių judėjimas – dar viena unikali savybė. Kiekviena akis gali suktis savarankiškai, todėl mimikos vienu metu stebi skirtingas kryptis. Kai pastebi grobį, abi akys „susifokusuoja“ į vieną tašką, kad smūgis liežuviu būtų kuo tikslesnis.
Ilgas liežuvis veikia tarsi spyruoklė: raumenys jį „įtempia“, o paskui staigiai iššauna. Liežuvio gale – lipni „pagalvėlė“, kuri sugriebia vabzdį ir jį įtraukia į burną.
Ką mimikos reiškia jo elgesys ir spalvos?
Mimikos kūno kalba labai išraiškinga. Stebint gyvūną galima nemažai suprasti apie jo būseną.
| Būsena | Dažnesni požymiai |
|---|---|
| Ramus | Švelnios, pastelinės spalvos, lėtas judėjimas, normaliai laikomos galūnės ir uodega |
| Stresas / baimė | Patamsėjusios ar labai kontrastingos spalvos, išsipūtęs kūnas, šnypštimas, bandymas slėptis |
| Agresija | Ryškios, kontrastingos spalvos, atvertas žandikaulis, bandymas pulti ar „didintis“ |
| Liga / silpnumas | Neįprastai blankios spalvos, vangumas, nenoras lipti ar medžioti |
| Termoreguliacija | Tamsėjimas ryte ar vėsioje aplinkoje, šviesėjimas per karštį |
Be spalvų, svarbūs ir judesiai. Pavyzdžiui, „supamasis“ ėjimas pirmyn–atgal gali imituoti lapo judėjimą vėjyje ir padėti išlikti nepastebėtam. Lėtas, apgalvotas kopimas – būdingas sveikam, ramiam mimikui.
Kaip atsakingai laikyti mimiką namuose?
Mimikos – ne „paprastas driežas“, kurį galima įdėti į bet kokį terariumą. Tai jautrus, specifinių sąlygų reikalaujantis gyvūnas. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos būtina atsižvelgti:
- Terariumas ir erdvė
Mimikos – medžių gyventojas, todėl jam svarbus aukštis. Terariumas turi būti aukštas, su gausiomis šakomis ir augalais, kad gyvūnas galėtų lipti, slėptis ir rinktis skirtingus aukščius bei mikroklimatą.
- Temperatūra ir drėgmė
Šiems ropliams reikia šiltesnio klimato su temperatūros gradientu: šiltesnė vieta šildymuisi ir vėsesnės zonos. Taip pat svarbi pakankama oro drėgmė, dažnas purškimas ar drėgmę palaikanti sistema, bet ne nuolatinis „balos“ efektas.
- Apšvietimas
Būtina UVB šviesa, kuri padeda sintetinti vitaminą D ir įsisavinti kalcį. Be tinkamo apšvietimo mimikos skeletas silpnėja, vystosi ligos.
- Mityba
Dažniausiai šeriama gyvais vabzdžiais (svirpliais, tarakonais, lervomis ir pan.), kurie papildomai apibarstomi kalcio ir kitais mineraliniais priedais. Vien vabzdžių „iš parduotuvės“ be papildų dažnai nepakanka.
- Streso mažinimas
Mimikos nemėgsta dažno laikymo ant rankų. Tai ne tas pats, kas šuo ar katė. Jam būtina ramybė, stabili aplinka, be nuolatinio judinimo, garsų ir staigių pokyčių.
Dažniausios klaidos ir klaidingi įsitikinimai
Dažna klaida – manyti, kad mimikos keičia spalvą tik tam, kad „susilietų su aplinka“. Iš tiesų daugeliu atvejų spalvos susijusios su nuotaika, socialiniais signalais ir kūno temperatūra, o ne su „nematomu kostiumu“.
Kita klaidinga nuostata – jog tai „lengvas“ augintinis pradedančiajam. Realybėje mimikos jautrus: netinkama drėgmė, apšvietimas ar mityba gana greitai atsiliepia sveikatai. Nuo išorės jis gali atrodyti „tiesiog ramesnis“, tačiau viduje jau vystosi problemos.
Žmonės neretai tiki, kad kuo dažniau liesi, tuo labiau mimikos „prisijaukins“. Šis požiūris artimesnis žinduoliams, bet ne ropliams. Daugeliui mimikų dažnas ėmimas ant rankų kelia stresą, kuris ilgainiui gali susilpninti imunitetą.
Dar vienas mitas – kad užtenka „gražaus terariumo“. Dekoras žmogaus akiai nebūtinai reiškia funkcionalią aplinką gyvūnui. Mimikui reikia ne grožio, o tinkamų šakų, slėptuvių, mikroklimato ir saugumo jausmo.
Skirtingos rūšys ir situacijos
Ne visi mimikai vienodi. Skirtingos rūšys skiriasi dydžiu, spalvomis, charakteriu ir laikymo reikalavimais. Pavyzdžiui, kai kurie yra jautresni drėgmės pokyčiams, kiti – labiau linkę į stresą dėl judesio aplink terariumą.
Yra rūšių, kurios labiau tinka patyrusiems roplių augintojams, ir tokių, kurių poreikiai kiek paprastesni. Vis dėlto „visiškai lengvos“ mimikos rūšies praktiškai nėra – visoms reikia žinių ir pasiruošimo.
Taip pat skiriasi ir gyvenimo trukmė. Dalis mimikų gyvena tik kelerius metus, kitos rūšys – ilgiau. Tai svarbu planuojant, ar tikrai galite įsipareigoti rūpintis gyvūnu visą jo gyvenimą.
Skirtingos situacijos – pavyzdžiui, persikraustymas, remontas namuose, nauji gyvūnai ar žmonės aplinkoje – gali labai paveikti mimikos savijautą. Jis gali tapti tamsesnis, agresyvesnis, slėptis ar nustoti gerai ėsti. Tokiais atvejais reikia stebėti, ar tai laikinas stresas, ar jau sveikatos problema.
Ką svarbiausia prisiminti apie mimikos?
Mimikos – įspūdingas, bet reiklus gyvūnas. Jo gebėjimas keisti spalvą, medžioti liežuviu ir matyti beveik „360 laipsnių“ kampu – tai ne triukai žmogui, o išgyvenimo priemonės gamtoje. Jei žiūrėsite į mimiką ne kaip į žaislą, o kaip į sudėtingą gyvą organizmą su konkrečiais poreikiais, jis taps ne tik gražiu, bet ir prasmingu gamtos pažinimo šaltiniu.
